žirnienis

žirniẽnis, -ė adj. (2) BŽ101, DŽ, NdŽ, Bsg, Pš; RtŽ 1. žr. 3 žirninis 1: Pradėjo su arkliais malti. Išeidavo tik tokie žirniẽniai miltai Adm. Žirniẽnių miltų pramala, ir valgydavo Plvn. Žirniẽniai, miežieniai [buvo miltai], sumala, nusijoja ir valgo Kz. Žirnieniai miltai geri košei virt Ėr. Žirnių išsiverdam, košės žirniẽnės, cielų, nemaltų Plvn. Įsipilu žirniẽnių miltų, druskos įdedu, suminkau suminkau didžiausią guzą tešlos Kp. Kad jau vien žirniẽniai ar pupieniai [miltai], labai anys sprangūs tokie Avl. Žirniẽnių miltų ūkinykai neturėjo, nereikėjo viškum Adm. Šeimininkė, būdavo, išvirs sausą žirniẽnę košę, prispirgins spirgių ir supils į vieną bliūdo kraštą LTIV228. Da mačiau žirnienių miltų, pelenų pila į alų (neva taip darė alų) Svn. ║ Per naktį papuruoja tie žirnieniai blynai su mielėm ir kepa Brž. O išsikūrinus pečiui, kepdavo žirnieniùs blynus arba ragaišių su mielėm Ps. Žirniẽniai blynai gražūs, ale neskanūs Pc. Žirniẽniai labai skanu nuo patelnės, būdavo, blynai karšti Kp. Žirniẽniai blynai būdavo skaniausia Kvr. Mes nesutardavom: man blynai kvietiniai, o jam – kad žirniẽniai gardžiau Mžš. Pusrytis – blynai žirniẽniai ir kruopos Smn. Žirniẽnė zacirka labai skani, užlieji gerai, ir teip skani, teip kvepia ir soti Slm. Ašiai žirniẽnės zacirkos tai nevalgysiu Pl. Eikit žirniẽnių kleckų valgyti Pc. 2. Gs žirniams priklausantis: Arkliui tai papjaus siečkos: tai dobilų, miežienių tenai šiaudų, žirniẽnių Pb. Tie šiaudai, kurie lieka išbyrėjus žirniams, vadinasi žirniẽniai Dkšt. Lovoj virkščios žirniẽnės buvo Pl. Virkščių, žirniẽnių virkščių reik uždėt ant šiaudų [alaus kubile] Pšš. Paskui virkščių atneša žirniẽnių, uždengia [darydami alų] Kdn.